nedidelis ežeras

pranešimų skaičius : 319 ♥ : 5

Tokiame dideliame mieste kaip Niujorkas, vargu ar kur nors galėjai surasti ramesnę vietelę nei parkas. O šiandien Gomez nebuvo nusiteikusi ilgai klajoti gatvėmis, ši visai nenorėjo stumdytis su kitais alkūnėmis, ar bet kur pasisukus išvysti savo atspindį vienos ar kitos parduotuvės vitrinoje. Mergina buvo pasiilgusi gamtos, tačiau išvažiuoti kur nors į kaimą neturėjo pakankamai laiko, tad nieko daugiau nebesugalvojusi, Selena šoko į batus ir tiesiu taikymu patraukė į centrinį miesto parką. Pasiekusi savo tikslą, ši ilgą laiką vaikščiojo tūkstantį kartų mintais takeliais, bet visgi pernelyg nesusidomėjusi tokia veikla, galų gale pasuko nedidelio ežerėlio link. Atsidūrusi netoliese vandens, jau norėjo drėbtis ant žemės, laimei, laiku susivokė, kad taip sėdėti kol kas dar bus per šalta, tad tokios idėjos teko atsisakyti. Kadangi suoliukas buvo kiek tolėliau, Selena viso labo tik akies krašteliu ilgesingai pašnairavo į jį ir nutarusi, kad pastovėti irgi sveika, susikiša rankas į lengvo paltuko kišenes ir tyliai atsidususi užsižiopso žemyn į nuo vėjo raibuliuojantį vandenį.

Svečias

Šiandien, kaip neįprastai, oras buvo tobulas ramiam pasivaikščiojimui lauke, kokio Francisco ir reikėjo. Dangus buvo apniukęs, pūtė silpnas, gan pavasariškais vėjelis, o lietaus net nereikėjo tikėtis. Kartais pasirodydami, praeivius lepino saulės spinduliai, leisdami pasidžiaugti artėjančia vasara bent keletą trumpų akimirkų.Tokiame didmiestyje kaip Niujorkas, visi lėkdavo beprotiškais tempais ir visvien niekur nespėjo. Mašinų virtinė plačiu keliu traukė centro link, skubantys žmonės kimšdavo greitus užkandžius mc'donald kavinukėje, o štai vaikinas rado laisvą minutėlę pailsėti nuo visos šios rutinos, varginančio šurmulio ir pastovaus skubėjimo. Šiandien jam laisvadienis, diena kai jis gali tiesiog pabūti savimi ir kaip reikiant atsipalaiduoti, kad užsikrautų gerą energijos užtaisą kitoms darbo dienoms. Slinkdamas niūromis miesto gatvėmis, Francisco galop priėjo didžiulį parką, kuriame dažnai lankydavosi jau nuo pat vaikystės. Čia jis susirado daug draugų, ant seno medžio išraižė pirmosios meilės vardą, o visi takeliai jau buvo praminti ne kartą ir ne du. Tikriausiai nerastum tokios parkelio vietos, kurioje nebūtų šis berniukas apsilankęs. Kiek susikrimtęs, jis susikišo rankas į kišenes, prikando apatinę lūpą bei niekur neskubėdamas žygiavo vienu iš keliukų, dar spėdamas pasimėgauti ta vėsa. Jis kiek pagalvojęs, patraukė mažo ežerėlio link. Ten buvo jo mylimiausia vieta. Vis artėdamas jo link, Francis pastebėjo horizonte blankų merginos siluetą, kuris artėjant vis ryškėjo.
-Selena,-kiek nustebęs, tyloku balsu tarė jos vardą. Šią gražuolę tikrai nebuvo sunku pažinti. Priėjęs arčiau, jis tik plačiai išsiviepė akimis nuskenuodamas šią nuo galvos iki kojų. Tikriausiai ją čia dabar vaikinas sutikti tikėjosi mažiausiai. Ir taip žmonių čia buvo nedaug, o pažįstamų iš viso - tik vienas kitas prašalaitis.

pranešimų skaičius : 319 ♥ : 5

Neaišku, kiek laiko Selena prarymojo prie to ežerėlio, tačiau nuobodžiai laiko ji tikrai nepraleido. Nors ši nieko daugiau neveikė, kaip tik stovėjo ant kranto ir žiūrėjo į nepaliaujamai raibuliuojantį vandenį, merginos galvoje siautė tikras chaosas. Parke ši rado puikią galimybę atsiriboti nuo to fizinio greičio, nuo nesibaigiančio lakstymo iš vienos vietos į kitą, pagaliau surado laiko apmąstymams. Todėl panirusi į savo mintis, Selena ne dešimt ir tikrai ne penkiolika minučių taip stovėjo susikišusi rankas į kišenes ir spoksodama į ežerą. Nors ieškojo vietos, kur galėtų pabėgti nuo miesto ir atėjo į parką atsipūsti, panašu, kad fizinį judėjimą pakeitė minčių sumaištis. Jokios ramybės, nebuvo kada netgi pasigrožėti apsiniaukusiu, debesų aptrauktu dangumi, pro kuriuos karts nuo karto išlįsdavo vienas ar kitas saulės spindulys, maloniai paglostydavęs pasitaikiusiam praeiviui skruostą. Bet tiek jau to, išauš dar daugybė dienų, kuriomis Gomez dar galės pasigrožėti, šiandien jau tegul viskas būna taip. Gerai analizuodama visus iškilusius klausimus, Selė netgi kiek atsiribojo nuo aplinkinio pasaulio ir į jį gražino tik tarsi pro miglą pasigirdęs vyriškas ir puikiai pažįstamas balsas. Kiek suglumusi Gomez išplėtė akis, net nepajusdama, kaip nežymiai iš nuostabos lūpos prasivėrė, o tuomet mikliai pasisukusi į Francį tankiai sumirksėjo ilgomis blakstienomis. Lengvo vėjo taršomi plaukai vis užstojo vaizdą ir trukdė gerai įsižiūrėti, kas ištarė jos vardą, tačiau ilgai nelaukusi mergina ėmė pirštais galynėtis su savo garbanomis ir štai netrukus užkišusi sruogas už ausų, pagaliau aiškiai išvydo Lachowskį.
- Franci! - neslėpdama džiugesio, sumišusio su nuostaba, apdovanoja vaikiną šilta šypsena. Žinoma, Selė nieku gyvu nesitikėjo jo čia sutikti, juk....nesuplanavęs susitikimo retai kada tokiam mieste sutiksi pažįstamą žmogų.

Svečias

Francisco viską matė it pro miglą, nors Selenos nepastebėti būtų tikrai labai sunku. Ji tokia vieniša, vienut vienutėlė stovėjo rūke skendinčiame krante. Aplink žmonių buvo tikrai nedaug, palyginus kas čia dedasi šeštadienio popietę, tai galima sakyti iš viso nebuvo. Priėjęs dar arčiau, vaikinas kantriai, susikišęs rankas į kišenes, stovėjo r laukė draugės atsako. -Keista sutikti tave tokioje vietoje. Ką čia veiki?-žaismingai paklausęs, jis kiek prisimerkė, mat žvarbokas vėjas skaudžiai pūtė tiesiai į akis bei taršė ir taip susivėlusius plaukus. Buvo gan kvaila ar banalu to klausti, mat beveik akivaizdu, kad Selena, visai kaip ir pats Francis užsuko į šią žmonių pamirštą vietelę, prie nediduko ežerėlio pravėdinti galvos, viską apmąstyti bei pasidžiaugti ramuma. Kalbant apie tai, jam buvo sunkoka su visais užvesti bendrą kalbą, užvesti ant kelio. Būdamas vaikas, šis buvo itin kuklus, bijojo bendrauti, buvo abejingas tiems, kurie jį vadino draugu, asocialus. Tik po kurio laiko, Francisco pasidarė drąsesnis ir dabar jau be vargo susitvarko su savo problemomis, tapo komunikabilus ir baimių lyg ir nebūta. Giliai įkvėpęs tyro oro, jis pakėlė akis tiesiai į merginą, o veide žaidė miela šypsenėlė, kurią šis taip ir bandė paslėpti po rūsčia kauke. -Kai buvau visai mažytis, mėgdavau čia žaisti,-garsiau taręs, Francis kukliai sukikeno, lyg prisiminęs senus laikus, kai laipiodavo medžiais, žaisdavo karą..Pabėgdavo nuo visko. Neegzistavo problemos, ligos, prarasdavo laiko nuovoką, bet tai buvo geriausias amžius. Vaikystė. Ją dabar vaikinas prisimena su šypsena, spalvingiausią gyvenimo tarpsnį.

pranešimų skaičius : 319 ♥ : 5

Nors Selena ir leido laiką vieną, visgi ši nesijautė vieniša, kompanijos jai tikrai netrūko, juk su savimi turėjo visą bagažą įvairiausių minčių. Ir šios viena po kitos skrodė merginos galvą, bet kad ir kaip tai vargino pačią Gomez, su tuo ji susidoroti nemokėjo, tad neturėjo kito pasirinkimo kaip tik su tuo susitaikyti. Visgi, pasirodęs Francis kiek išblaškė Selę, o tai neabejotinai buvo tiesiog puiku. Šiam priėjus arčiau, kiek labiau suspaudžia lūpas ir timpteli kampučius į viršų, taip iškreipdama mažą, tačiau nuoširdžia šypsenėlę...nors greičiau vypsnį.
- Na, apie tave galiu pasakyt tą patį. Na, manau aišku, kad stengiausi pabėgti nuo miesto šurmulio, ką gi daugiau vienas veiksi parke.. o tu? Nejaugi šiandien nedirbi? - pasiteiravusi visu kūnu kiek labiau pasisuka į vaikiną ir neslėpdama smalsumo kilsteli abu antakius. Selė jau gana seniai nematė Francisco, kadangi šis, pastaruoju metu, rodos, buvo užsiėmęs kita veikla, tad nors ji ir aiškiai džiaugėsi tokiu netikėtu susitikimu, visgi, ši negalėjo sulaikyti pro lūpas besiveržiančio klausimo. Tačiau nutarusi, kad pernelyg įkyriai spokso, vėl pasisuka į ežerą ir ištraukusi ranką iš kišenės, pirštais užkabina išsprūdusią ir vėl vėjo plaikstomą plaukų sruogą bei užsikiša ją už ausies. Primerkusi akis trumpą akimirką patyli, tačiau tyla anaiptol nebuvo nejauki, veikiau tai buvo ramus, susimąstymo persmelktas momentas. Visgi, vėl prabilęs Lachowskis privertė Seleną dar kartą suklusti ir ši tą pačią akimirką vėlgi sutelkė dėmesį į jį, akies krašteliu palydėdama nuo medžių viršūnių pakilusius paukščius. - Tai ką, užklupo nostalgija, kad čia atėjai? - mielai nusišypsojusi pakreipia galvą į šoną, bandydama įsivaizduoti mažą Franę, ratais belakstantį aplink ežerėlį, ar besiturškiantį šiltame vandenyje. - Na, galiu pasakyt, kad nebloga tuomet tavo vaikystė buvo... - vyptelėjusi palinkčioja galva. Pati Selė didžiąją savo vaikystės dalį gyveno ne Niujorke, todėl nebuvo prisitaikiusi prie tokio didelio miesto tempo, ir tiesą pasakius, tai ją retkarčiais glumindavo net iki šiol, todėl gana dažnai Gomez prireikdavo pabėgti į ramesnį kampelį, kad galėtų susidėlioti savo mintis į vietą, galų gale atsipūsti ir pailsėti.

Svečias

Tokios tykios, ramios popietės parke ar kitame užkampyje, kur buvo gera būti ir kvėpuoti švariu oru, o ne mašinų išmetamų dujų srautais, Francisco tikrai išeidavo į naudą. Į darbą jis grįždavo tikrai atsigavęs, kaip būtų galima pasakyti ir naujai gimęs. Kupinas genialių idėjų ir minčių, pasirengęs ramiai atlaikyti sunkią darbo dieną. Jo galva ekologija ir gamta yra tikrai ypatingai svarbi bei neverta jos užmiršti, paprasčiausiai palikti likimo valioje. Nesirašė vaikinas jokių peticijų, ar protestuot į gatves nėjo, daugiausia ką jis padarė dėl gamtos gerovės, feisbuke 'like' ant vieno iš tų aplinkosaugos puslapių paspaudė, šitaip ją remdamas. Tikrai, kartais verta susimąstyti kokia ta žaluma svarbi. Mėgaudamasis tokiu oru, Francis pirštų galais kiek pasišukavo plaukus. Tiesą sakant, tai jis netgi didžiavosi tokia savo iniciatyva ir dabar pasivaikščiojimai jau virto gražia tradicija.
-Manau, kad tą pati,-vos prikandęs lūpos kamputį nusišypsojo. -Ne, šiandien laisva diena,-skėstelėjęs pečiais, lyg tai būtų savaime suprantamas dalykas, jis nusuko galvą į kitą pusę ir dirstelėjo į nuo blankių saulės spindulių raibuliuojantį ežerėlio vandenį. Vaikinas dirbo pamainomis. Kartą iki pietų, kitą iki vėlyvo vakaro, na, o štai ketvirtadieniai visuomet buvo laisvi. -O tu? Neturėtum dabar kalti teoriją?-pašaipiai paklausęs, jis draugiškai ir tikrai nestipriai kumštelėjo jai pašonėn. Taip, Francisco dienotvarkėje tik vienas kitas laisvas tarpelis, todėl kurį laiką Seleną teko iš jo išbraukti, kad ir kaip bebūtų gaila. Velniškai jos pasiilgo, atrodė lyg metus jos nebūtų matęs. -Kodėl būtent? Man tiesiog patinka čia vaikštinėti, kam užsisėdėti namie ir tingiai drybsoti prie televizoriaus?-abejingai atkirtęs, jis dar žengė keletą žingsnių arčiau bei alkūnėmis pasirėmęs į apsauginę tvorelę, kurį laiką spoksojo vos į vieną tašką, tik po to, karts nuo karto akys nuklydo prie merginos. Ji tikrai buvo nuostabi visais rakursais. Tamsūs plaukai, gilios akys, įspūdingos formos.. Ji buvo tokia, kokios Francį ir traukė. Nejučia vaikis kreivai šyptelėjo, kiek patogiau įsitaisydamas, bet vis negalėdamas nuleisti įkyriai slankiojančių akių. Į paskutinę jos repliką taip ir neatsakė, mat mintys buvo nuklydusios kažkur toliau.

pranešimų skaičius : 319 ♥ : 5

Ko gero ne vieną Francisco gamta taip teigiamai veikdavo. Pati Selena, gerokai prasivėdinusi galvą tyrame...na, gal ne visai tokiame, bet bent jau grynesniame nei kituose miesto rajonuose, ore galėdavo pagaliau susitelkti darbui, fizinei veiklai. Kadangi mergina didžiąją savo vaikystės dalį praleisdavo slampinėdama ne tokiomis sausakimšomis miesto gatvėmis ar basomis lakstydavo pievomis pas močiutę kaime, tai netgi dabar Selė nepraleisdavo nė menkiausios progos išeiti kur nors į gamtą, kadangi tai buvo neatsiejama jos gyvenimo dalis.
- Rimtai? Tuomet negalim veltui praleisti šios dienos, dabar kad jau mūsų keliai susikirto, sugalvokim, ką veiksim, nes šiandien aš tavęs nepaleisiu. - prabudusi iš savo apmąstymų mikliai sumirksi blakstienomis, mėgindama susikoncentruoti į Francį, o tuomet veik nejučiomis užsikabina už vaikino parankės, tarsi šitokiu gestu bandytų patvirtinti savo žodžius, jog Lachowskiui šiandieną teks praleisti su Selena. Vis dėlto, ilgai taip nelaikiusi šio prispausto prie savęs, grakščiai ištraukia ranką ir vėl paslepia šią paltuko kišenėje. Kita ranka atmesdama plaukus atgal, pasuka galvą į Franę, įsiklausydama šio žodžių, galų gale tik suktai užriečia abu lūpų kampučius į viršų ir trūkteli pečiais. - Ne. Aš šiandien sau irgi pasidariau laisvadienį. - paprasčiausiai ramiu tonu išdėsčiusi ramiai išlaukia kumštelėjimo ir mandai nusiviepusi pasiūbuoja šiek tiek į šonus, pati nesuprasdama, dėl ko taip daro, bet ko gero vėsus vėjelis galų gale padarė savo ir Selena taip besikraipydama bandė gintis nuo užpuolusio šalčio. Dėl to išbraukimo tai būtų verta paminėti, kad Gomez siaubingai graužėsi, kadangi nemėgo, kai per savo darbus Francis nerasdavo jai laiko, tačiau Selė puikiai šį suprato, todėl net norėdama negalėjo kaltinti vaikino už tokį elgesį. - Taip, tavo tiesa....bet žinai, maniau, kad nusivaręs nuo kojų po darbų norėsi tik ištiesti kojas ant kokios lovos ir visą dieną snausti. Bet ko gero klydau. - nėmaž nesigrauždama dėl savo tokio neteisingo spėjimo atsainiai trūkteli pečiais. Kas ten tuos vyrus supaisys, gal Franciui šiandien ne ta nuotaika buvo, kad sėdėtų namie ir nieko neveiktų, o gal šiaip kitos priežastys atvedė jį čia į parką, nežinia. Stebėdama prie tvorelės besiartinantį vaikiną, Gomez šiek tiek pakreipė galvą į šoną, tuo pačiu pasinaudodama puikia proga ir nužvelgdama jį nuo galvos iki kojų. Kukliai, veik sau nusišypsojusi pagaliau paseka ir Lachowskio žvilgsnį, o tuomet lėtai nužingsniavusi iki vaikino, tyliai atsidūsta. - Kad aš žinočiau, ką tu galvoji, kai taip spoksai į mane. Net nesuprantu, turėčiau pasijust nepatogiai, ar visgi ne... - garsiai išreiškusi savo mintis giliai į plaučius įkvepia tyro oro, bet per visą tą laiką, kol kalbėjo, akių į Francį taip ir nepasuko.

Svečias

Francisco tikrai nebūdavo vienišius. Taip, jis mėgdavo pasivaikščioti vienas minėtais parko takeliais ir būtent ketvirtadienio popietę, tačiau tai buvo didžiulė išimtis. Labiau jis mėgo būti didesnės kompanijos apsupty, nors kartais užtekdavo vos vieno kito draugo pašonėje. Jau ir taip neginčijamas faktas - su sava 'chebra' visuomet smagiau. Ir dabar vaikinas tikrai negalėjo teigti, kad neapsidžiaugė užtikęs šitaip tykiai stoviniuojančią Selena, anaiptol, ją šis pasitiko su plačiausia šypsena. Tikrai nuostabu, kad bus su kuo kiek linksmiau šį laisvadienį praleisti. O taip ir būtų jis nuobodžiai vaikštinėjęs ir vietos sau neradęs, tai šen, tai ten...
-Aš visas tavo, kur tempsi, ten eisiu,-kiek ironiškai taręs, Francis atsitiesė visu ūgiu ir vos atlošė galvą, šitokiu būdu parodydamas neva savo palankumą. Merginai paleidus jo parankę, jis vos vyptelėjo ir draugiškai ją apglėbęs uždėjo ranką ant peties. Jam Selena tikrai patiko. Ji buvo tokia nuoširdi, tokia trapi, tačiau kartu ir labai moteriška bei be proto graži. Patiko net ne kaip draugė ir ne taip, kaip kokia atsitiktinė mergina su kuria Francisco apturėjo gerą naktelę. Nežiūrint į jų bendrą, ne itin gražią, santūrią, o labiau aistringą praeitį, drąsiai galima teigti, kad būtent šios gražuolės, jis taip žiauriai troško bei geidė. Ne paslaptis, kad ir nemenkai simpatizuoja. Vangiai pakėlęs akis nuo vandens, į jos lygmenį, Francis suspaudė lūpas ir kiek pasuko Gomez savo pusėn. Keletą akimirkų apmąstęs tą jos klausimą, vaikinas klastingiau išsišiepė vis negalėdamas nuleisti akių nuo jos.
-Manau, kad turėtum pasijusti nepatogiai, nes net nenumanai kokios mintys sukasi šioje laisvo elgesio žmogaus galvelėje,-kimesniu balsu atsakęs į Selenos pateiktą klausimą, jis visais įmanomais būdais stengėsi nuslėpti tą klastingą, gan sarkastišką bei šelmišką šypsenėlę. Akys neramiai bėgiojo ties jos veidu, akimirką leidosi prie lūpų, paskui kilo aukštyn, po to vėl žemyn... Akimis lyg ją skenavo, tyrinėjo veido bruožus, kiekvieną detalę, kiekvieną centimetrą...
-Jei atvirai, mąstau, kad esi pati seksualiausia mergina, kokią tik esu sutikęs,-Francisco ranka tvirtai suėmė Selės paltuko atlapą ir stipriai timptelėjo ją, kad galėtų stovėti dar arčiau. Kaži, kiek jo žodžiuose buvo tiesos ir kiek melo, bet faktas, kad vaikinas nebuvo didžiausias pasaulyje padlaižys. jis tiesiog negalėdavo pakęsti tokių, kurie amžinai lįsdavo po padu, vadindamas meiliais žodeliais, gražiai kalbindamas, palaikydavo visas idėjas ir klusniai sekdavo iš paskos. Tokių jis su tiko ne vieną ir ne du. Ne tik darbe, jų dabar pilna visur. Žinoma, galima pamaloninti žmogaus savimeilę komplimentu, ar vienu kitu gražesniu komentaru apie išvaizdą, stilių ar šiaip bala žino ką, kaip dabar jis ir daro. Ne, Francisco nemelavo, Selena jo akyse buvo velniškai seksuali, tiesiogiai sakant - verta nuodėmės.

pranešimų skaičius : 319 ♥ : 5

- Oho, koks palankumas. Puiku, pasakyk, kai tik nusibos trainiotis šiame parke. Galėsim nueit pas mane pavalgyt...arba kur nors šiaip į miestą. - žaviai pamerkusi akį tuoj papuošia veidą plačia šypsena. Neilgai reiks laukti, kol Selenai pasidarys gerokai vėsu, visgi, po plonu paltuku ši tebuvo užsivilkusi laisvą palaidinę, o tuomet, panūdusi susirasti šiltesnę vietelę, mergina mikliai nusitemps Francį kur nors kitur, tai jau neišvengiama. Nuo kompanijos jis nebeišsisuks, o ir šiaip, pats kaltas, jeigu ką, juk pirmasis jis pradėjo pokalbį. Jei būtų tylėjęs, tai kaži, ar pati Gomez būtų jį pamačiusi. Vienaip ar kitaip, nesvarbu, ko gero šį kartą jiedu abu galėtų sutikti, kad dviese ką nors veikti vis smagiau nei vienam. Pajutusi priglundančią vyrišką plaštaką, nusišypsojusi mergina priglunda arčiau vaikino ir viena ranka apsivijusi jo juosmenį iš nugaros pusės, padeda galvą ant vaikino peties. Kalbant apie simpatijas, tai tikriausiai ir pačiam Franciui turėjo būti aišku, kad Selena jam puoselėja ne šiaip sau draugiškus jausmus. Buvo kažkas daugiau. Tarp judviejų visuomet vyraudavo šiokia tokia įtampa, kuri, tiesą pasakius, tikrai nebuvo nemaloni... o ką ir bekalbėsi apie karts nuo karto užsižiebiančias geismo ugneles akyse. Tiesiog akivaizdu, kad paprastai draugai taip savo emocijų nerodytų, visgi, šita taisyklė nei Franciui, nei Selei negalioja. Užsižiūrėjusi į vandenį Gomez kurį laiką dar kartą permąstė visus savo jausmus vaikinui šalimais, tačiau mintis išblaškė pasukimas prieš jos valią. Suglumusi ši vikriai apsidairė, bet akimirksniu susigaudžiusi, kas vyksta, įdėmiu žvilgsniu dirsteli tiesiai Franciui į akis. - Hm...išsakyk savo mintis, tada pagalvosiu, kaip man reikėtų jaustis. - nusiviepusi patrūkčioja pečiais. Nujautė, kad iš tiesų turėtų susinepatogint, bet nieko panašaus nebuvo. Anaiptol, tik dar labiau ištiesusi nugarą, atlošusi pečius Selena atkakliai stebeilijo į Lachowskį, tarsi nebyliai norėdama jam pasakyti, kad norėdamas šią sunepatoginti jis turės gerokai pasistengti. Sekiodama Lachowskio klaidžiojantį žvilgsnį, Selė vos susilaikė neprasižiojusi ir vėl nenumetusi kokios replikos, laimei, vaikinas buvo greitesnis ir vėl prabilo. Pajutusi staigų trūktelėjimą, tyliai kažką numykusi Gomez visu kūnu prisiplojo prie tvirtos jo krūtinės. Ranka, nesuprantamu būdu, visiškai nejučiomis apsivijo vaikino kaklą, tačiau pastebėjusi savo veiksmus, mergina savęs nestabdė. Tas trūktelėjimas buvo tarsi mygtuko spūstelėjimas, kuris vien spragtelėjimu sugebėjo Selės viduje įskelti geismu liepsnojančią ugnį. - Taip..susivėlusi, sušalusi, pati seksualiausia mergina pasaulyje. Kur jau ne. - nors žodžiai turėjo skambėti pašaipiai, tonas visai nebuvo panašus į sarkastišką. Kol kas žodžiams Gomez nebeteikė tiek prasmės, dabar jos dėmesį buvo užkariavęs įdėmus Francio žvilgsnis, kuris tik ir kurstė tą staiga įsižiebusią ugnelę. Nesusilaikiusi mergina smiliumi nuvinguriavo nuo vaikino peties, per kaklą viršun ir palietusi smakrą galų gale priglaudė pirštą prie drėgnų Franės lūpų. - Galėčiau tą patį apie tave pasakyt, deja, tai skambėtų pernelyg banaliai, tai geriau patylėsiu. - pasivaipiusi patraukia pirštą ir nusijuokusi vėl žvilgteli į vandenį, nors atstumo tarp savęs ir Lachowskio nepadidino.

Svečias

-Jei tu šalia, manyčiau, kad nepabos niekad,-kiek pakreipęs galvą į šonus, vaikinas labiau visu kūnu prisiglaudė prie Selenos, kad bent minimaliai ją sušildytų. Lauke tikrai buvo pakankamai šalta, tikrai nepasakytum, jog dabar jau pavasario vidurys. Pats Francisco tikrai nebuvo šiltai apsirengęs, nuo vėsos, jo kojos jau buvo vos sustingusios, o visas kūnas ne itin maloniai pašiurpo. Nors toks judviejų kūnų kontaktas ir teikė šiek tiek šilumos, tačiau akivaizdu, to neužteko. Kad ir kaip ten bebūtų, kad ir koks atšiaurus pūstų vėjas, tačiau jis buvo užtektinai laimingas, kad taip netikėtai čia susitiko Selena. Pats laikas jau buvo judviem bent kartą susieiti. Užtektų net ir popiečio arbatėlės, bet šis netikėtumas šimtą kartų geresnis. Ryšys tarp judviejų visuomet buvo stiprus, juos daug kas siejo, tačiau šiokia tokia įtampa visad buvo ir bus, tai pakeisti būtų sunku. Dėl savųjų jausmų merginai, Francisco nė kiek nedvejojo, jis susižavėjimą jai jautė jau nuo pat mokyklos laikų. Jau tuomet, kai ši buvo vos jauna mokinukė, vidurinėje patraukė jo dėmesį, dėl savo grožio bei nuostabių charakterio savybių. Panelių dėmesio jam pakako tiek, kiek jo buvo, tačiau vaikinui net ir tada reikėjo tik jos vienos. Ramiai kilstelėjęs galvą, jis švelniai perkėlė rankas Selenai ant šonų, vis slikdamas jomis lig nugaros. Jo jausmais net nebuvo verta suabejoti, tai pernelyg akivaizdu. Vien šitos elgesys, visiškai išdavė apie tokį atsidavimą. Tai Lachowski bandė nuslėpti ir pats sau įrodyti, kad juodu sieja vos draugiški santykiai. Deja, tai buvo ne tiesa. Apie tai bylojo jo žibančios akys, kupinos neeilinio atsidavimo, laimės ir meilės kibirkštėlių, kuri vos ją susitikus, kaip reikiant įsiliepsnodavo. Ir taip visada buvo bei bus.
-Nors ir banalu, bet neįprastai nuoširdu,-tvirčiau ir su daugiau pasitikėjimo taręs, vaikinas patraukė vieną ranką nuo Gomez liemens bei švelniai, vos liesdamas jos švelnią odą, pirštų galais perbraukė per skruostą. Viskas beprotiškai jį traukė kūniškai. Prisilietimai, aplinka.. Visa tai tiesiog išprovokavo Francisco, galbūt, ne itin teisingai pasielgti.
-Aš tau niekada nemelavau ir prisiekiu - nemeluosiu. Sakau gryną tiesą, net ir tokioj kondicijoj, net ir tokioj situacijoj sugebi išlikti seksualiausia bei gražiausia. Tikrai,-prisilenkęs arčiau jos ausies sukuždėjo, lyg tai būtų didžiulė paslaptis. Patraukęs nuo šios veido, netvarkingai vėjo išplaikstytus plaukus, vaikinas užsimerkė ir ypatingai lėtai priglaudęs lūpas pabučiavo skruostą. Gal tai ir nebuvo tinkamiausias žingsnis viską pradėti.. Galbūt. Tačiau jam tikrai buvo velniškai sunku susilaikyti. Beveik neįmanoma, kai tau patinkantis žmogus yra taip arti. Kiek susitikimų, kiek naktų kartu, kiek malonių akimirkų juodu buvo patyrę...

pranešimų skaičius : 319 ♥ : 5

- Oo, kaip miela. Bet man jau darosi pakankamai vėsu, tad keliaujam kur nors. Einam į kokią kavinę, šiaip kur nors, ar pas mane? - žaviai šypsodamasi pateikia keletą variantų ir nežymiai prikanda lūpą. Tiesą pasakius, nors vėjas vis stiprėjo, visgi toks artumas neabejotinai kaitino merginos vidų, tik deja net tai nepadėjo norint susilaikyti nuo periodiško drebulio. Skruostai pamažu išsimušė pastebimu raudoniu, tačiau nemėgindama to slėpti, Gomez ir toliau stovėjo prisišliejusi prie Franciaus, tikėdamasi, kad šis staiga neatšoks toliau. Dabar Selena išgyveno ko gerą vieną įsimintiniausių akimirkų savo gyvenime, nors nieko ypatingo čia nebuvo..eilinė diena parke, susitikimas su draugu ir viskas, bet ši akimirka garantuotai giliai įsirėš Selei į atmintį. Gražiausi dalykai susideda iš smulkmenų, taigi...O ir šiaip, toks jų artumas vertė Gomez širdį iš tos laimės plakti kur kas tankesniu dažniu, todėl tai tik dar kartą įrodo, kad ši minutė tikrai buvo verta įsiminimo. Vaikinui kaip tik perkėlus savo tvirtas rankas ant šonų, Selė kukliai šypteli, šiek tiek nuleisdama smakrą žemyn ir pasislėpdama po užkritusių plaukų užuolaida, tarsi taip mėgintų neparodyti užplūdusio džiaugsmo, tačiau greitai susiturėjusi tik įkvepia į plaučius oro ir vėl įsispokso į Lachowskį. - Galbūt tavo ir teisybė, nesiginčysiu... - nutęsusi iš lėto palinkčioja ir trumpai atsidūsta. Pajutusi prisilietimą ties skruostu, svajingai šyptelėjusi užmerkia akis ir palenkia galvą į tą pusę, mėgaudamasi švelnia Franės oda. Vėlgi toks gestas iš vaikino pusės privertė Seleną nežymiai įsikąsti sau į lūpą, tačiau ši nieko negalėjo sau padaryti, nemokėjo savęs sustabdyti. Staiga orui suvirpinus ausį, giliai ir netolygiai įkvėpusi oro mergina išsitempė it styga, kadangi šito ji nesitikėjo. Užvaldyta įtampos Gomez stipriai sukando dantis, mėgindama mintimis įsiklausyti tik Franciaus tariamų žodžių, kad neleistų sau iškrėsti kažko kvailo ir netinkamo, tačiau taip stengtis buvo paika, kadangi tą pačią sekundę širdis vėl tankiai sudūzgė krūtinėje. - Tu neįsivaizduoji, kaip tokiais žodžiais mane paveiki. Geriau.....geriau... - taip ir nesugalvojusi, kaip užbaigti sakinį, nepasiryžusi užtildyti vaikino pro atviras lūpas viso labo išleidžia atodūsį ir stipriau priglunda prie vyriškos krūtinės, vis nepasiryždama atmerkti akių, kadangi puikiai žinojo, kad dar kartą išvydusi Lachowskio žvilgsnį gali ir nebesusilaikyti.