living room/dinning room

Temos pavadinimas: Re: living room/dinning room Antr. 04 22, 2014 6:19 pm

pabudusi ant sofos- matyt užmigo stebėdama mėgstamiausią savo laidą, emma tuoj šoktelėjo ir pasiražiusi sumaigė keletą žinučių robiui, o tuomet ėmė laukti jo pasirodymo kanalus perjungdama viena po kito. vakarais rodė įvairiausius pigius šou, kurie jai kėlė neigiamas emocijas, todėl galiausiai priėjusi išvadą, kad nieko geriau neras įjungė muzikinį kanalą ir ėmė dairytis saldainių dėžutės, kurią darbe gavo iš mielos močiutės. nelabai mėgo šokoladą, bet tam tikrais momentais ilgėdavosi jo skonio ir tą nostalgiją puikiai žudė tokios mielos dovanėlės.

Temos pavadinimas: Re: living room/dinning room Antr. 04 22, 2014 6:42 pm

išgirdusi durų skambutį šoktelėjo nuo sofos ir nurūko pasitikti vaikino, mat puikiai suprato, kad laukti lauke nemėgsta niekas. dirstelėjusi į veidrodį ant sienos kiek pasimaivė, bet neilgai, nebuvo viena tų nuo geros išvaizdos priklausomų merginų, o be to robis ją matė praktiškai visokiausiuose amplua, todėl natūralus įvaizdis tikrai nebūtų išgasdinęs ar panašiai.

Temos pavadinimas: Re: living room/dinning room Antr. 04 22, 2014 8:44 pm

Laikydama Robį už rankos Emma per keletą sekundžių pasiekė pirmame namo aukšte buvusią ganėtinai jaukią ir šiltą svetainę- paleidusi vaikino ranką it suteikdama jam daugiau erdvės atsitraukė ir šypsodamasi ištraukė dvi taures tik tuomet žvilgtelėdama į vaikiną, - gersim vyno kaip visuomet ar šį kart norėsi kažko kito? – paklausė stebėdama vaikiną vaikštinėjantį po svetainę, kuri jam buvo pažįstama iki kaulų smegenų- pirmasis judviejų bučinys atrodo įvyko būtent ant šios sofos, o be to, dar dabar Emmalyn gerai prisimena judviejų filmų vakarus, kai abu susiraitę ant šiltos sofutės, gerdami karštą šokoladą stebėdavo gražiausius bei geriausius kino filmus. Būtent tokios paprastutės akimirkos jai buvo kažkas itin gražaus ir atstodavo brangiausias ir rafinuočiausias vakarienes „fancy“ restoranuose, kurie taip traukė turtų ir prabangos ištroškusias jaunas merginas. – O gal tu alkanas? Galėčiau pagaminti kažką gardaus, pavyzdžiui daržovių sriubos ar omleto, - prisimindama, kad vaikinas dažnai marina save badu per visus tuos dienos darbus paklausė, o tuomet ėmė pati vaikštinėti po svetainę, kurią šitaip mėgo vien dėl to, jog kiekviena jos detalė buvo kruopštaus jos darbo rezultatas.

Svečias

atėjęs čia kartu su emma, robis nulydi ją žvilgsniu, o pats gana smalsiai žengia kelis žingsnius pirmyn, taip netrukus apeidamas ir visą svetainę bei kas kart sustodamas ties kokia jam akį patraukusią smulkmenėle. tiesa, kad čia lankėsi tikrai ne pirmą, ir na, tikėkimės ne paskutinį kartą, tad viską žinojo praktiškai atmintinai, tačiau smalsumas kas kart vedė wadge įdėmiai peržvelgti interjero detales, tokias kaip nuotraukas ar bet ką smulkmeniško, tačiau keliančio šilčiausius prisiminimus ir jam pačiam. visgi, ilgas nemažas laiko tarpas praėjo nuo jų pažinties, ir nors nei vienas, nei kitas nepublikavo savo santykių, namai buvo ta vieta kur mažiausiai reikėjo slapstytis. klaidinga manyti, kad robbie specialiai viešai stengiasi nuslėpti kokią reikšmę jo gyvenime turi emmalyn, bet ir keliauti per pasaulį tai beskelbiant nebuvo didelio pagrindo. kartais geriau tiesiog nutylėti apie tai ką nori apsaugoti. - vynas tiks kuo puikiausiai,- nežymiai žvilgtelėjęs į merginą, nusišypsojo jai žvilgsniu grįždamas prie į rankas nuo lentynėlės paimtos jos nuotraukos. rodos, net plačiau nusišypsojęs iš už kadro šypseną dalinančiai rudaplaukei, pastatė nuotraukos rėmelį atgal ant spintelės ir nuėjo prie sofos, kur netrukus ir įsitaisė. atsirėmęs į pagalves, abi rankas lengvai užmetė ant atlošo atversdamas galvą atgal, užmerkdamas akis bei tiesiog atsipalaiduodamas. nors šiandien nieko prasmingo ir nenuveikė, sakykime, pasidarė sau laisvadienį, tačiau neįprastai jautėsi kiek pavargęs. klausydamasis emmos susirūpinimo dėl galbūt alkano wadge, šis vos girdimai nusijuokė atversdamas galvą į normalią poziciją ir atmerkdamas akis. - esu tikras, kad pasirūpintum kiekvienu alkstančiu, bet dabar nenoriu nieko, ačiū,- papurtė galvą, taip atsisakydamas daugiau bet ko, neskaitant vyno. - tiesiog prisėsk,- paplekšnojęs per pagalvę šalia savęs nusišypsojo, kviesdamas merginą nurimti ir mažiau galvoti apie kitų problemas ir norus.

Temos pavadinimas: Re: living room/dinning room Tr. 04 23, 2014 2:09 pm

Ištraukusi taures vynui, patį vyno butelį bei jo atidarytuvą Nessa viską pastatė ant mažyčio juodo stalo žvilgtelėdama į Robį, lyg bandydama telepatiškai perduoti jam žinią, jog butelio atidaryti ji nesugebės- jeigu labai pasistengtų žinoma gal būt sėkmės dėka tai padarytų, tačiau kam vargintis ir eikvoti laiką bei jėgas, kai priešais sėdi vyriškos lyties atstovas kur kas geriau susitvarkantis su panašiais dalykais. – Na, jeigu esi tikras, kad tikrai nieko nenori, tuomet, - gūžtelėdama petukais Hudgens tuoj pat įsitaisė prie vaikino bei pirščiukais paglostydama jo ranką žvilgtelėjo į akis, kurios šį kart atrodė pavargę ir net kiek prigesę. Puikiai suprato, kad įtemptas gyvenimo ritmas vargino, tačiau neketino jo kaltinti nepasiimant laisvos dienos ar panašiai- žinojo, kad Wadge, kaip ir bet kuris vyras turi svajonių, kurios be pinigų ir darbo tikrai nevirs realybe, o be to visa tai skambėtų absurdiškai, kai pati Vanessa buvo darboholikė ir sau pasiimti laisvadienį leisdavo vos keletą kartų per metus, visiškos išimties tvarka. – Na, tai pasakok, kaip laikaisi, kas naujo, kaip sekasi darbe, - išvardinusi tik keletą punktų, kurie ją domino paglostė vaikino plaukus, mat įpinti ten savo pirštukus visuomet mėgo labiausiai. Žinojo, kad ir pačiam vaikinui tai patiko, todėl neketino šito malonumo atsisakyti. Vėliau priglaudė galvą jam ant peties spustelėdama kitą televizijos kanalą, nors tam didelės reikšmės neteikė, esmė buvo tame, kad šią akimirką jie du leidžia kartu, nepaisant to, kokia fone skambanti muzika ar panašiai. Nors Vanessa jau senokai ketino judviejų santykius “iškelti į viešumą”, tačiau niekuomet su juo rimtai apie tai nekalbėjo, o be to buvo linkusi santykius laikyti paslaptyje, nes visas tas spaudos, kitų žmonių dėmesys neretai išardydavo tika prasikalusius ar įsiplieskusius jausmus. Jai užteko žinoti tai, kad jųdviejų santykiai stiprūs ir nė kiek neprigesę, o visiems kitiems to žinoti tikrai nebuvo būtina. – Tiesa, svarsčiau gal būt savaitgalį turėsi šiek tiek laiko? Hamptone mano tėvai turi vilą, galėtume ten pailsėti, internete skaičiau, jog oras bus pasakiškai geras, - pasukdama akutės į vaikiną žvitriai nusišypsojo laukdama verdikto, o tuo metu glostė jo krūtinę nagučiais užkliūdama už marškinių sagučių.

Svečias

vanessai pastačius taures ir vyną ant staliuko, robis automatiškai pasislinko artyn, it jau žinodamas koks 'darbas' jo laukia. paėmęs vyno atidarytuva, greit susidorojo su vyno buteliu bei šį atkimšo. padėjęs atidarytuvą kartu su kamščių kiek tolėliau, kad šis labai nesimaišytų, pripildė vieną taurę vynu ir padavė šią merginai. įsipylęs vyno sau, dar žvilgtelėjo į vyno etiketę, bet pavadinimui nieko aiškaus jam nepasakius, mat ne itin tuo domėjosi, padėjo butelį atgal ant stalo pats grįždamas į savo vietą ir patogiai įsitaisydamas ant sofos. nessai prisėdus šalia, vaikinas ranka apglėbė ją pr pečius, taip automatiškai priglausdamas merginą arčiau savęs. taip, buvo jos pasiilgęs. tiesa, wadge nei pats normaliai nespėjo susigaudyti, kaip jų santykiai taip greitai virto į tokius, kai jau po valandos išsiskyrimo nori grįžti atgal, o vos girdint žmogaus balsą pilve laksto džiaugsmingai nusiteikę drugeliai. bet viskas buvo taip nuoširdu ir tyra, kad tas greitas visko sukimas nekėlė jokio nerimo. tuo labiau, kad robbie nebuvo iš tų vaikinų kuriam rūpėjo linksmybės, merginų sijonai ir ką galėtų nuveikti po jais. merginos jam niekad nebuvo tik graži etiketė prie vyruko šono. taip, buvo jaunas, kvailas ir mažai ką gyvenime patyręs, tačiau tai ką turėjo - visada vertino. o hudgens gana greit privertė jį apie tai susivokti. - kol kas viskas gerai, rodos, neįvyko nieko tokio įdomaus ką tau galėčiau papasakoti.. - gūžtelėjęs pečiais net pats susimąstė. o ir šiaip, būdami atskirai jie labai daug bendravo. laisvu, net penkių minučių metu robis visada pasukdavo nuošaliau, kad paskambintų, parašytų vanessai ir tiesiog pasiteirautu kaip ji jaučiasi, ar nieko netrūksta, ar viskas gerai.. o išgirdęs, kad saulytei kažkas ne taip - visada buvo pasiryžęs mesti bet ką kas tuo metu jį trukdydavo. - o darbas po senovei.. ši savaitė kiek lengvesnė, kita taip pat nenusimato itin užimta, na, gal kelios dienos.. todėl turiu laiko mums,- paglostęs jos petuką tęsė kalbą. - turi omeny šį savaitgalį?- žvilgtelėjęs į jos akutes, kiek suraukė antakius bandydamas prisiminti ar nėra kokių netikėtų planų, kuriuos nori nenori negalėtų apleisti. visgi, daugelio svajonių laikomas modelio darbas niekada nebuvo toks lengvas kaip daugumai galėjo pasirodyti. kelionės, svečios šalys ir staipymasis prieš objektyva.. tiesa, robbie daug matė, daug pažino ir turi begalę gražių atsiminimų, tačiau, kad tai gautų ne kartą paaukojo savo laiką skirtą mylimiems žmonėms, atidavė daug savęs ir daug mielų akimirkų namuose. tuo labiau, kad niekad tiksliai nežinojo kaip pasisuks planai ir kada vėl reikės kur nors išvykti. normalu, kad dažnai jautėsi pavargęs nuo kelionių ar užimtumo. bet niekad tuo ir nesiskundė. svarbiausia, kad turėjo bet kokį pragyvenimo šaltinį, kas leido jaustis vyru, o ne tik kažkieno išlaikomu papuošalu. - būtų nuostabu. taip noriu pagaliau kur nors ištrūkti. bent porai dienų,- atsidusęs atsargiai pasviro pirmyn ir pasiėmė taurę nuo staliuko. - dar pakalbėsime apie tai. bet manau, kad niekas neturėtų labai keistis,- gurkštelėjęs vyno, nusuko žvilgsnį į televizorių, kuris, nors ir nieko praktiškai nerodė, tačiau patraukė jo dėmesį. panašu, kad atėjęs net nepastebėjo jog šis įjungtas.

Temos pavadinimas: Re: living room/dinning room Tr. 04 23, 2014 5:36 pm

Vos Robis padavė merginai taurę it nekantraudama ji gurkštelėjo gražios, tamsios bordo spalvos alkoholinio gėrimo- tiesa, padarė tai taip greitai tik dėl to, nes norėjo įsitikinti, kad šis geriamas nesukels kažkokio diskomforto, juk šį kart visiškai eksperimentavo ir pirko jį rekomenduota pardavėjo, o ne savo pačios nuožiūra. Paprastai buvo linkusi „įsikabinti“ į vieną maisto produktą, tačiau karts nuo karto ateidavo laikas eksperimentams, nes juk nuo tokių mažučių dalykų ir prasideda „išėjimas iš komforto zonos“, o kaip liaudies išmintis byloja, tik tuomet pradedi iš tiesų gyventi, o ne liguistai egzistuoti. Prisiglaudusi prie vaikino palaimingai nusišypsojo susikeldama kojas ant sofos bei tuo pačiu pastatydama taurę vyno ant stalo- nors tokiu gėriu mėgavosi tik būdama su Robiu, visgi prireikdavo viso vakaro kol ištuštindavo savąją stiklo taurę. Vanessa akylai sekė kiekvieną Wadge judesį- mėgdavo tai daryti, nes atrodo kiekvienas nežymus jo lūpų prasivėrimas, žodis, gestas, kiekviena veido mimika ar žvilgsnis, nukrypdavęs jos pusėn sukeldavo gražiausias emocijas ir keistą drugelių plazdenimą pilve. Iki šiol Nessa gerai prisimena tai, kad paauglystėje patyrusi nelaimingą meilę prisiekinėjo sau niekada daugiau neįsimylėti- buvo įsitikinusi, kad vaikinai tik nori pasinaudoti merginomis bei jas įskaudinti, o atrodo Robis visą jos pasaulį apvertė aukštyn kojomis ir paneigė iki tol realiais ir nenuginčijamais atrodžiusius mitus. Kiekviena akimirka praleista su juo prilygo keistam sapnui iš kurio nesinorėdavo pabusti, o jeigu būtų buvusi jos valia, Hudgens jau senai būtų apsigyvenusi su vaikinu ir rytais, prieš patekant saulei stebėtų kaip tingiai atsiveria jo akių vokai, kaip kartu su saule prabunda ir jo fantastiška šypsena gražesnė už bet kokius pasaulio deimantus. – Jokių įdomių fotosesijų, kastingų? – smalsiai nusišypsodama suklapsėjo blakstienomis ir kiek pasilenkė vaikino link prisiglausdama dar arčiau ir imdama rankutėmis glostyti jo skruostus, - ech, tiesa, parduotuvėje mačiau paskutiniosios tavo fotosesijos rezultatą. Tu turbūt nė nenutuoki, koks keistas jausmas užplūsta žiūrėti į tave ant žurnalo viršelio... – nusijuokdama pirštuku perbraukė vaikinui per smakrą ir nusišypsojo. Atrodė jog būnant su juo šypsena pati atsiranda ant veido be didelės priežasties, o akys spindi it dvi juodam nakties marškonyje kartu su vidurnakčiu prabundančios žvaigždės. – Na taip, bet jeigu tu negalėsi, viskas gerai. Pasikviesiu brolį ar kokią draugę, - mostelėdama rankele palinksėjo galva ir numetė nugaron ant veido krintančias juodų plaukų sruogas- aišku savaitgalis tobulu taptų tik jo draugijoje, bet bent jau šią akimirką Vanessa nesugebėjo prisiminti nė vieno savaitgalio su draugėmis ar broliu. Pastarasis beje užsiėmęs kone dvidešimt keturias valandas per parą ir akivaizdu, jog savaitgalis Hamptone, tėvų viloje būtų vienintelis jos atotrūkis nuo miesto. – na, jeigu neatsiras jokių neatidėliotinų darbų, tuomet važiuokim, - numykė svajingai prisimindama praeitos vasaros atostogas, - tau tikrai praverstų šiokios tokios, nors ir trumputės atostogos, be tooo, per visus tuos darbus pamatau tave pakankamai retai, juuk supranti, kad ilgesys žudo, mmmm? – nusišypsodama taip mielai ir švelniai prisilenkė kiek arčiau Robio.

Svečias

na, ir pats robis retai mėgavosi vyno skoniu. pagrindinis jo gėrimas buvo kava, kuri ypač praversdavo įtemptais ir užimtais gyvenimo momentais. apskritai, ne itin vertino alkoholinius gėrimus be progos, dažniausiai tuo pasitenkindavo vakarėliuose ar tokiais momentais kaip ši - artimų žmonių rate. nors kita vertus, koks vyras atsisakytų skardinės alaus? kiek užsižiūrėjęs į televizoriuje judančius vaizdus, praėjus kelioms minutėms, robbie trumpai atsiduso vėl atsigerdamas vyno bei netrukus pastatydamas taurę atgal ant staliuko. nuleidęs ranką nuo vanessos pečių, atsargiai užkišo šią už merginos nugaros, taip apsivydamas ją per liemenį ir savotiškai prisitraukdamas arčiau prie savo šono. delną priglaudęs prie nessos pilvuko, nosimi įsibedė į merginos plaukus, giliai įkvėpdamas tobulo šių kvapo, kas kartais atrodė kėlė nedidelius, tačiau puikiai juntamus šiurpuliukus. - dabar ne. šioks toks atokvėpis,- sumurmėjęs į jos plaukus, kilstelėjo galvą aukštyn, kiek primerkdamas akis, kai hudgens delnas prisilietė prie jo veido. žaviai šyptelėjęs klausėsi jos žodžių, palydėdamas šiuos kiek platesne šypsena. - todėl aš ir neperku tokių žurnalų,- nusijuokęs, kiek paslinko žemyn, galva atsiremdamas į sofą bei kiek patogiau įsitaisydamas, bet vis dar nepaleisdamas vanessos iš savo glėbio. per tiek laiko dar neįprato stebėt save vitrinose, žurnaluose ar internete. tiesa, dažnai tai kėlė jam šypsena, ir neslėpsim, šiokį tokį didžiavimąsi savimi, bet vargu ar namuose rastu kažką pirkto specialiai, kur puikuojasi jo atvaizdas. - dievaži, kad žinotum kaip kas kart blogai jaučiuosi kai turiu atsisakyti bet kokiam laikui su tavimi,- sunkiai atsivėpęs, pakėlė akis į jos veidą. itin keistas jausmas užplūsdavo vaikiną kai tekdavo išsiskirti po susitikimo ar kartais rytais tiesiog palikti ją miegančią bei skubėti pasitikti neatidėliotinus reikalus. kartais net kelios dienos kėlė nerimą, tad mėnesiai buvo didelis iššūkis. ir ne todėl, kad bijojo jog vanei tai atsibos, kad ši panorės vyruko, kuris visada bus šalia ar apskritai, susidomės kažkuo kitu. pasitikėjo šia labiau nei bet kuo kitu savo gyvenime. o ir pats robis nebuvo savininkiškas, niekad nelaikė žmogaus prie savęs it kokio daikto. jei bus lemta kažkam įvykti, tai tikrai įvyks, net jei besąlygiškai stengsiesi tai saugoti. - važiuosim. tikrai. jei tik niekas nepastos kelio,- priglaudęs pirštus prie rudaplaukės skruosto priglaudė lūpas prie jai priklausančių ir kiek užtęsė bučkį. - jaučiuosi lygiai taip pat kaip ir tu,- trumpai patraukęs savo veidą, dar kelis kart pakštelėjo į vanes lūpas, dabar labiau jau šypsodamasis akimis.

Temos pavadinimas: Re: living room/dinning room Kv. 04 24, 2014 7:12 pm

Prisiglaudusi prie vaikino Vanessa galėtų sėdėti ištisas valandas, nors jie du pakankamai daug laiko praleisdavo drauge, net kelių dienų būdavo maža ir vos išsiskyrus norėdavosi taip paaugliškai šūktelėti, kad nuvažiuojanti Robio mašina sustotų, o tuomet bėgti vėjui sklaidant plaukus į šalis vien tam, kad kojomis stryktelėjusi bei apsisukusi apie tvirtą, atletišką vaikino kūną galėtų pakštelėti į lūpas ir dar kartą atsisveikinti. Kalbant apie išsiskyrimus tai net tokių, kurie trunka vos vieną dieną Hudgens negalėjo pakęsti. Žinant tai, kad modelio darbas susideda iš kelionių aplink visą pasaulį merginą varė į neviltį kiekvienas atmestas Roberto skambutis ar kiekviena žinutė kelianti šiokių tokių abejonių. Ne, nemanykit, kad ji bijojo būti išduota -tiesą sakant, pasitikėjo juo lygiai taip, kaip jis pasitikėjo ja, tačiau puikiai pažinojo Wadge, kuris net didžiausių problemų (ypatingai sveikatos) užkluptas nė žodžio neišduos apie tai Vanessai ir slėps iki paskutinės minutės tiesiog nenorėdamas jai užkrauti savų problemų ar elementariai nedrįsdamas skųstis. Jis buvo itin stiprus tiek dvasine tiek fiziologine prasme, todėl tokie dalykai kaip inkštimas dėl problemų jų santykiuose pasitaikydavo itin retai. Praktiškai niekada. Nosimi perbraukdama per vaikino skruostą Nessa meiliai kilstelėjo lūpų kampučius, - Kodėl gi? Aš ketinau keletą jų nusipirkti, įsirėminti. Smagus prisiminimas, o be to, tu ten velniškai karštai atrodai, - sukikendama imitavo kažką panašaus į „rawr“ ir nagučiais parodė tą patį dar kart skardžiai nusijuokdama. Tik jos balsas žinoma tą skardumą pateikė labai švelnia, moteriškai elegantiška forma. – Kai kitą kart eisiu į parduotuvę bent vieną pažadu, nusipirksiu. Tik reikės paieškoti kokio gražaus didelio rėmelio, nesinorėtų, kad žurnalas su tavo atvaizdu laidytųsi kur nors virtuvėj ant stalo, - imdama svarstyti tik vėliau pasisuko veidu į vaikiną ir sukrykštė iš laimės girdėdama tokius žodžius, - kada nors vieninteliai žodžiai, kuriuos turėsim sakyti bus ne „sudie“, o „labanakt“, - meiliai prisiglausdama prie vaikino rankutę užmetė ant krūtinės ir pakštelėjo į skruostą. – O be to, man kartais gera tavęs ilgėtis. Na žinai, kai pasitiki žmogumi ir tas ilgesys toks šiek tiek...ramesnis, - sumurkusi į ausį patraukė pirštukus vaikinui nuo krūtinės ir linktelėjo taip atsakydama į vėlesnį jo pasisakymą. – Visą savaitgalį būsi vien mano. Skamba tiesiog tobuulaiiii, - blykstelėjusi šviesa akyse tuoj pasirodė ir baltoje dantų eilėje, o iškart po to Hudgens švelniai prisiglaudė prie vaikino lūpų ir atsakydama į bučinį net rankelę vaikinui ant kaklo padėjo raminančiais judesiais glostydama švelnią jo odą. Nors labai nenorėjo atsitraukti visgi teko, mat įkvėpti oro buvo gyvybiškai būtina, - mažyti, gal pažiūrėkim kokį filmą? Jeigu niekur neskubi. Vakar nusipirkau keletą naujų, tikiuosi, kad rasim kažką ir ne iš muilo operų serijos, - nusijuokdama žvilgtelėjo į diskus padėtus prie televizoriaus, - beee too, šiandien leisiu rinktis tau, - drąsiai tarė pakildama nuo sofutės ir padėdama jam ant kelių pluoštą DVD formato diskų.

Svečias

tiesa, kad robbie labai nemėgo skųstis. dažnai net pačioms blogiausioms sąlygoms užklupus buvo pasiryžęs atlikti jam paskirtas užduotis, dėl to nesukeliant niekam nerimo, tuo labiau vanessai. žinojo, kad mergina visada nori tik gero dėl jo pačio, tačiau kaltinimai sau užgriaužtų vaikiną, jei žinotų, kad sėdėdama namuose ji tik nerimauja dėl jo sveikatos problemų ar kitų užklupusių nelaimių. vanessa buvo pakankamai ryžtinga ir drąsi mergina, dažnai drąsiai atstatydavo krūtinę prieš negandas, tad nebūtų nuostabu, jei ši sugalvotų atkeliauti tūkstančius kilometrų tik tam, kad atvežtų robiui sultinio. visą jos rūpestį jis labai vertino, bet nemėgo to nuolat jai užkrauti. - nejaugi?- iš nuostabos kilstelėjęs antakius palydėjo vanes žodžius juoku. - galėtum pasikabinti kokiam miegamajame, kad kas kart nesijaustum tokia vieniša. gal ir nebloga mintis,- plačiai nusišypsojęs, stebėtinai apsvarstė šią mintį, kad gal ir pačiam reiktų išdidinti savo nuotrauką ir padovanoti šią vanessa, kad jam apleidus jos namus, mergina bent turėtų kur pažiūrėti jį prisimindama. iš kart po to nuskambėję žodžiai, privertė robio šypsnį susiaurėti, ir visai ne todėl, kad tai ką pasakė mergina būtų jį privertę sunerimti, šypsena tiesiog persimainė, iš gana linksmos ir plačios, į kur kas nuoširdesnę. - kada nors..ir jau visam..- smiliumi brūkšteli per nessės nosies galiuką. ir dabar buvo dienų kai arba robis likdavo pas hudgens per naktį, arba ji pati kelias dienas praleisdavo pas vaikiną. tačiau akivaizdu, kad tiek jis, tiek ji dabar kalbėjo apie kitą gyvenimo etapą. tenka pripažinti, kad robbie apie tai dar rimtai negalvojo. nebuvo linkęs skubėti, ir nors mylėjo vanessa, žingsniui pirmyn visada bus laiko, ir jei tam bus lemta - taip ir nutiks. - ir kodėl kalbame vien apie mane? man kur kas įdomiau, ką per tas dienas nuveikei tu,- paglostęs tamsiaplaukės šoną gurkštelėjo vyno iš taurės, jau bene pasiruošęs ją išklausyti. - man? esi tikra, kad ir visus kitus kartus nebuvau gavęs šios teisės?- neva įtariai kilstelėjęs antakius, dirstelėjo į merginą tuo pat metu užbaigdamas vyną taurėje. - noriu ko nors lengvo, kad po filmo dar kelias dienas nereiktų apie jį mąstyti. šiandien aš tam nepasirengęs,- nusijuokęs pastatė tuščią taurę ant stalo bei padėjo delnus ant dvd šūsnies ant savo kelių. labai mėgo prasmingus filmus, bet buvo dienų kaip ši, kai kažkas banalaus ir įprasto traukė žymiai labiau. - na, arba ką nors baisaus. neslėpkim fakto, kad man patinka kai naktį drąsiai jautiesi tik mano glėby,- gana rimtai sumurmėjęs, dar kelias akimirkas žvelgė į vis kitą diską, tačiau ilgai taip neiškentęs, pasisuko į vanę bei žaviai ir kone pergališkai šyptelėjo. atsirėmęs atgal į sofos atlošą, kiek pasviro į šoną bandydamas ją pasiekti ir lūpomis užkabinti bent bet kurią jos kūno dalį. smagiai suraukęs nosį nuo pirmų nepasisekimų, galiausiai lūpomis prigludo prie merginos kaklo, kelis kartus vis pakštelėdamas į skirtingas jo vietas bei stengdamasis sukelti lengvą kutenimą. nusijuokęs pats, vėl grįžo prie filmų, dabar gana įdomiai beveik gulėdamas ant sofos. - o gal padėsi man?

Temos pavadinimas: Re: living room/dinning room Pen. 04 25, 2014 9:15 pm

Tokią Vanessos savybę tikslingiau būtų galima pavadinti ryžtingumu bei neblėstančiu rūpesčiu, kurio „sutvardyti“ nesugebėtų net teritorijos kaita, tūkstančiai globalaus pasaulio kilometrų. Tiesa, toji teritorijos kaita nėra esminis barjeras skiriantis ją ir Robį, štai tuo ji puikiai pasinaudotų gabendama sultinį į kitą šalį ar dar geriau- žemyną. Reaguodama į vaikino klausimą pati Vanessa įmantriai kilstelėjo kairįjį antakį ir nusišypsojo. Aišku, toji šypsena buvo kiek paslaptinga ir šėtoniškai viliokliška. – Kodėl stebiesi? Kalbant tokiomis nūdienų sąvokomis, tu karštas. Ir net labai, - mirktelėjusi akyte it profesorė tuoj sukikeno prisiglausdama prie vaikino ir padėdama galvą jam ant peties. Nejučia į mintis ėmė brautis jo portretai ant žurnalų viršelių, todėl mergina uoliai svarstė kur galėtų visus juos surėminti, kad neatrodytų lėkštai ar perkrautai. Vieną kada nors būtinai pakabins miegamajame virš lovos- kad naktį prabudusi žvaigždžių sukurtoje prieblandoje galėtų stebėti tamsoje žybsintį vaikino atvaizdą. Gal būt mažiau ilgėsis, gal būt nusišypsojusi netikram Robiui galės apsiversti ant kito šono ir toliau sapnuoti kažką ramaus ir šviesaus. – Ką tik pagalvojau apie tą patį. Tik žinai, prie to nepamiršk palikti krūvos savo marškinėlių ar megztinių, na žinai, juk populiaru tai daryti, kad galėčiau naktį prie kažko prisiglaust ar panašiai, - lyg ir pašiepdama suklapsėjo akutėmis rankos pirštais persibraukdama per sprandą ir mąsliai svarstydama, - nors joks daiktas, megztinis, švarkas ar net kelnės, tavęs neatstos, bet jeigu tai padeda kažkam kitam, vertėtų išbandyti, - lyg šią akimirką būtų velniškai jo pasiilgusi prisiglaudė artyn galvą šį kart patupdydama jam ant krūtinės ir stipriai abejomis rankomis apsisukdama aplink juosmenį. – Bet bent kol kas, pasitenkinsime tuo, ką turime, - lyg stengdamasi įpūsti pozityvo jau entuziastingiau, be girdėtos anksčiau melancholijos balse ištarė ir veidą papuošė guvia saulytės šypsena. Pati Vanessa buvo dar labai jauna, todėl apie tokius dalykus, kaip santuoka, bendras būstas pasvajodavo retais momentais- aišku, kaip kiekviena normali, sveika mergina troško, kad Robis jai pasipirštų, bet juk viskam savas laikas, o jo jie du turi marias. Kai ateis tinkamas momentas tam, žinojo, jog Wadge tai padarys, o be to, gal būt vaikinas dar abejoja, o tuo kaltinti jį būtų beprasmiška. Juk kai myli, pamiršti save ir vieninteliai tau rūpintus jausmai yra žmogaus, su kuriuo daliniesi savo širdies ir sielos raktu. – Saulele, žinok nieko įdomaus tau nepapasakosiu. Kaip visuomet dienas leidau viešbutį, buvau susitikusi su pora draugų, nieko pernelyg įdomaus ar kažko, ką galėčiau papasakoti. Nooors, tiesa, buvau šunų prieglaudoje, mačiau daug mielų būtybių iš kurių vieną ketinu parsivežti namo. Kalytės vardas Lora, jai vieneri metai, turi kažkokį keistą regėjimo sutrikimą, bet man ji tokia miela ir žavi, kad negalėjau atsakyti. Turėtum pamatyti tas dvi it akmenukai rudas akeles viltingai žvelgiančias į mane it maldautų tuoj pat parsivežti namo, - ilgesingai kalbėdama net tvirčiau įsikniaubė į vaikino juosmenį, aišku, nekeldama jam diskomforto ar skausmo. – Ką apie tai manai? – iškart suprasdama paklausti jo nuomonės pasuko akytes ir nusišypsojo it taip meiliai reikalautų pritariančio žodžio. Aišku, toleruotų bet kokį jo požiūrį šiuo klausimu. – Na, niekada neribojau tavo teisių, bet kažkada katino dienoms ateis galas, - nusijuokusi ėmė žiūrinėti filmus ir sustojo ties kažkuo panašiu į „numirėlių šnabždesius“, - o man patinka jaustis saugia tavo glėby, todėl jeigu liksi per naktį, pažiūrėkim šitą, - mirktelėjusi akyte ištraukė iš aplanko būtent tą diską ir žvelgė į vaikiną vis dar neatleisdama rankučių nuo jo juosmens.

» living room/dinning room
» living room
» living room
» living room
» living room

living room/dinning room

living room/dinning room

Similar topics

Similar topics