daniel's office

Temos pavadinimas: daniel's office Kv. 04 24, 2014 5:47 pm

Idealiai sutvarkytais, išblizgintais koridoriais pasiekęs jaukiausia kampelį pastate Danielis netruko atverti savo kabinėto duris. Iš kart nosį kutenantis švelniai gaivus pavasario kvapas įsivyravęs patalpoje dėl palikto praverto lango privertė vaikiną šyptelti, nes būtent taip ilgus metus iliuzijose, fantazijose paišė savo idealaus gyvenimo, savotiškos rutinos, tobuliausios dienos paveikslą ir pagaliau svajonei išsipildžius, Danielis nesijautė tuščias ar bereikšmis, nebeturinti tikslo ar kelionės pabaigos.Atvirkščiai, galvoje pradėjo spirgėti noras tučtuojau susirasti naują siekiamybę, kuris suteiktų gyvenimui naują prasmę. Ko gero bet kas pasakytų, jog iki pilnos laimės vaikinui trūksta tik princesės šalia, tačiau meilė, tam tikri jausmai, niekuomet nebuvo Danieliaus laimės rodiklis, ji buvo nereikalingas priedas be kurio gyvenimas nors ir turėjo atrodyti tuščias, viešbučio valdovo mintyse tai buvo tik dalykas, kurio pajusti jo neprivertė niekas, vargu ir ar kada nors privers. Perėjęs palei visą sieną dengiančius langus atveria žaliuzes, kad patalpą užpildytų šilti, smagiai šokantys saulės spinduliai bei atsisėdęs už savo stalo atvertė kelis čia paliktus vakarykščius dokumentus, kurių perskaityti nebeturėjo jėgų praeitą vakarą. Sukaupdamas visą dėmesį į tai ką reikia padaryti, rodos visai užmiršo, jog jį turėjo aplankyti svečias.

pranešimų skaičius : 319 ♥ : 5

Tvirtu, savimi pasitikinčiu žingsniu keliaudama viešbučio koridoriais, Selena atidžiai žvilgsniu tikrino korteles, pritaisytas prie ištaigingų durų, siaubingai nenorėdama kur nors paklysti, nes ko gero tada jau nebe Selenai reikėtų ieškoti Danieliaus, o jam jos. Visgi, šiandien merginai šypsojosi laimė, kadangi ilgai neklaidžiojusi ši pagaliau pasiekė reikiamas duris. Todėl nieko nebelaukusi, ji žengė arčiau sandariai užvertų durų, tačiau tuomet vėl teko stabtelėti, kadangi abiejose rankose turimi puodeliai su kava kiek varžė judesius. Garsiai atsidususi Selė jau norėjo gerokai paspardyti duris, kad už jų esantis šeimininkas įleistų ją į vidų, bet puikiai žinodama Danieliaus būdą, ji nenorėjo rizikuoti savo gyvybe, tad tokio plano teko atsisakyti. Dantimis sukandusi liežuvį, be galo lėtais ir atsargiais judesiais Selena visgi dviem pirštais sugebėjo nulenkti rankeną ir atverti mažytį plyšį tarp durų ir staktos. Įsidrąsinusi klubo pagalba galutinai atveria sau kelią ir drąsiai įžengusi į vidų, nuleidžia žvilgsnį į puodelius, tikrindama, ar neišlaistė kavos.
- Tekėsiu už tokio vyro, kurio norėsiu, nebūsi tu man patarėjas šituo klausimu. - žodžiu atsakydama į paskutiniąją vaikino žinutę, pagaliau žvilgteli į Danielių ir tuojau pat parodo baltų, tobulos formos dantų eilę. - Na ką gi, atėjau tavo kostiumo pažiūrėti. Matai, retai kada matau tave su pilnu rūbu komplektu, negalėjau šitos progos praleisti. - linksmai čiauškėdama prisiartina prie stalo, prieš tai dar uždariusi kabineto duris, o tuomet pasvirusi į priekį padeda puodelius ant lygaus stalo paviršiaus, tik toliau nuo visų popierių, kad kartais įvykus avarijai niekas neliktų nukentėjęs. - Hm...man palaukt, kol atsistosi mane apkabint, ar tokio gero gesto galiu nesitikėti? - šį kartą jau negailėdama ir ironijos balse, kilsteli antakius, žvilgtelėdama į vaikiną priešais ir nežymiai sučiaupia lūpas, kad šios vėl neišsikreiptų į šypseną.

Temos pavadinimas: Re: daniel's office Pen. 04 25, 2014 1:16 pm

Paniręs į darbus Danielis jau automatiškai, nemąstydamas ir per daug nesigilindamas į žodžių reikšmę skaitė nereikšmingą kontraktą, viešbučio savininko parašo eilinė smulki firmelė, pateikusį raštą besipuikuojantį vaikino rankose, tikrai nesulauks. Ankščiau jaunasis verslininkas pasirašinėdavo veik bet kokias bendradarbiavimo sutartis, kurios buvo bent kiek naudingos jo tikslui pasiekti, tačiau dabar, užėmęs nenuraškomą vietą miesto, galbūt net šalies rinkoje, privertęs visus gėrėtis bei lygiuotis į jo imperiją Danielis skrupulingai atsirinkdavo padėjėjus, bendradarbius bei šaltakraujiškai žlugdydavo pradedančiųjų svajones ko gero pamiršęs apie savo pradžią. Paniręs į darbus, ko gero lygiai taip pat automatiškai kaip ir tvarkė popierius spustelėjo tik spėjusio nuskambėti telefono mygtuką, kuris privertė malonų registratorės balsą, pranešantį, jog pas Danielių atėjo viešnia, pasklisti po visą patalpą. Padėkojęs savo darbuotojai už informaciją bei kiek atsitraukęs nuo darbų atsirėmė kėdėje patogiau čia įsitaisydamas bei žvilgsnio nenuleido nuo durų už kurių jau girdėjosi krebždanti draugė. Monitoriaus, kuriame matėsi viso pastato kamerų, filmuojančių vaikino nuosavybę vaizdai, ekrane Danielis galėjo puikiai stebėti kaip ilgo koridoriaus galia tamsiaplaukė mergina vargsta su durimis bei dviem puodeliais kavos. Tokie vaizdai savotiškai sukelia šypseną jaunuolio veide, nors kaip paslaugus vyras, puikus draugas galėtų eiti bei jai padėti. Nutuokė, jog Selenai netrūks išradingumo bet kokia kaina įsiveržti vidun tad nenustebo greitai išvydęs ją ne skaitmeniniu formatu.
- Sėkmės tam nelaimingajam, kuris drįs prieš mane pašokinėti. tekėsi už to kurį tikrai mylėsi, o jei jūsų meilė nugalės mano išbandymus, tuomet ji tikrai. nesijaudink, tavo leidimo savo veiksmams neprašau, tik žiūrėk su kuo susidedi. - šypsena nušvietusi Danieliaus veidą rodos nė neketino dingti, būtent tokia šypsena apsišarvavęs vaikinas galėjo nugriauti kalnus, savimi pasitikintis, mokantis įtikinti, jog visa jo esybė susideda vien iš gėrio bei noro padėti, tačiau su aiškiai užuodžiamais ryžtingumo prieskoniais. Akivaizdu, jog vien tokia šypsena įrodė, jog nuo pat ryto nuostabi nuotaika lydi vaikiną. - malonu kad tu tokia, hmm... žingeidi, bet čia ne muziejus ir aš ne eksponatas.- žaviai pasako, lyg ne pats būtų pasiūlęs jai čia atvažiuoti. Ko gero savo nenorą būti užsidarius tarp keturių sienų su darbo pilna krūva Danielis mieliau pavadintų Selenos noru su juo susitikti. - nesitikėk, ne taip seniai tave mačiau, kad pulčiau į glėbį, bet ačiū už kavą. - pasilenkęs per stalą pasiima vieną puodelį rizikuodamas pasiimti neskanesnį gėrimą, nors ko gero jie vienodi kaip du vandens lašai. - prisėsk, papasakok kaip sekasi? - kiek gurkštelėjęs dar karštos kavos žvilgsniu, kuris akivaizdžiai spindėjo gyvenimo pilnatve bei laime, susiradęs merginos akis kiek kilsteli antakius aukštyn savotiškai suvaidindamas susidomėjimą.

pranešimų skaičius : 319 ♥ : 5

- Už ką man tokia bausmė turėt tokį draugą kaip tave? Manau, kad galų gale pats gausi mane vest. - pašaipiai prunkštelėjusi Gomez tik pakraipė galvą į šonus, akimirkai bandydama įsivaizduot save susituokusią su Danieliumi. Ko gero visiem aišku, kad to padaryti merginai nepavyko, kadangi....paprasčiausiai negalėjo būti nė minties, kad kada nors gyvenime Danis ir Silkė taptų sutuoktiniais. Tiesiog...Vaikinui taip atkakliai besišypsant, Gomez atsidususi žaismingai pavarto akis ir rankomis pasirėmusi į lygų stalo paviršių, pasvyra į priekį, arčiau draugo. - O ką aš minėjau apie muziejų ir eksponatus? - tarsi nesuprasdama kilsteli abu antakius, tačiau ilgai taip nestoviniavusi ištiesia vieną ranką vaikino link ir pagriebia gražųjį šio kaklaraištį. Žinojo, kad medžiagą į save trūktelėjo ko gero per smarkiai ir dabar Danielius ims kaltinti Selę dėl kėsinimosi į šio gyvybę pasmaugiant, bet nepaisydama ir to ir iš anksto pasiruošusi būsimam antpuoliui, mergina dar labiau pasilenkusi ėmė atidžiau žiūrinėti kaklaryšio raštus. Nykščiu vikriai brūkštelėjusi šilkinę medžiagą, timpteli lūpų kampučius į šonus, aiškiai parodydama, kad liko gana sužavėta draugo įvaizdžiu, o kiek atšlijusi atgal žvilgsniu greitai perbėga išilgai vaikino kūną ir patenkinta reginiu nusišypso. - Tu neįsivaizduoji, kokia atgaiva tave matyti su kostiumu, o ne pusnuogį... bent kartą... - užmerkusi akis pro suspaustas lūpas išleidžia kažkokį malonų garselį ir giliai atsidususi atmerkia vokus bei žvaliai dirsteli į Danielių. Taip ir nesulaukusi apkabinimo vis dėlto nenustemba. Būtų galima drąsiai sakyti kad nors Danis ir Selė buvo geriausi draugai, jų santykiai buvo ne visada tokie kaip kitų žmonių, todėl akivaizdu, kad toks ne pats draugiškiausias gestas iš vaikino pusės, viešbučio viešnios visiškai nešokiravo ir nenuliūdino. Tačiau ši, savo ruožtu, išgirdusi pasiūlymą prisėsti, viso labo rankomis atsispyrusi ir galiausiai atsitraukusi nuo stalo, nesėda paklusniai ant kėdutės, ruošdamasi išdėti visą savo gyvenimą istoriją draugui. Ne, Selena pagriebusi likusį puodelį kavos lėtais, galbūt net kiek tingiais žingsniais nulingavo link didžiulio lango ir atsistojusi priešais jį užsižiūri į miesto panoramą. Akimirką tyli, bet ne todėl, kad mąstytų, ką jam pasakyti, nes atsakymą jau buvo numačiusi, bet todėl, kad toks atsivėręs vaizdas iš tiesų iš merginos atėmė žadą. Štai ko Selė jam pavydėjo - tokio vaizdo pro savo darbovietės langą. Vienaip ar kitaip, mergina dabar negalvojo apie tai, ką turi jis ir ko neturi ji, Gomez, žvelgdama pro švariai nuvalytą stiklą, lėtai suko galvą iš dešinės į kairę, ištyrinėdama kiekvieną į akį kritusią smulkmeną. Lydėdama nesustojantį automobilių srautą gatvėje, paskubomis ar lėtai vaikščiojančius žmones, Selė netrukus pajuto šiltą prisilietimą prie skruosto. Tankiai sumirksėjusi dirsteli į dangų, pro kurį skverbėsi saulės spinduliai, ir mielai šyptelėjusi užverčia akis bei pakreipia galvą į šoną, tuo pačiu ją kiek atlošdama, leisdama saulei šildyti ne tik skruostą, bet ir kaklą. - Gerai. - atsakiusi į užduotą Danieliaus klausimą vieninteliu žodžiu, lėtai tarp pirštų pasukioja šiltos kavos pripildytą puodelį. Nesivargino dėstyti visų detalių, kadangi puikiai žinojo, kad Daniui jos kasdieniniai reikalai buvo visiškai neįdomūs. Todėl ji veltui ir neaušino burnos...užtat jai pačiai vaikino gyvenimas tikrai rūpėjo, todėl kiek pasisukiojusi į šonus ir vis dar neatmerkdama akių, Selė vos vos pasuko galvą į šoną, liežuvio galiuku suvilgydama sausas lūpas. - O tau kaip? - ramiu, galbūt net kiek monotonišku tonu paklaususi priglaudžia kavos puodelį prie lūpų ir atsargiai gurkšteli kavos.

» editorial office

daniel's office

daniel's office

Similar topics

Similar topics