in/out

Svečias

robiui miegas iki pietų ne visad buvo aktualus dalykas, tad ir šį kart gana anksti prabudęs vaikinas rytą praleido miesto parko stadione, po ko grįžęs namo susitvarkę ir lyg suplanavęs, čiupo mašinos raktelius ir šovė į miestą. tiesa, neretai labiau tai galėjai įvardinti beprasmiu lėkimų delnuose gniaužiant vairą. sulaukęs emmos žinutės ir susitaręs užsukti, wadge nieko nelaukęs pakelėje užsuko į nedidelę gėlių krautuvėlę, kur nupirko kelias ryškiai raudonas rožes merginai. vos po keliasdešimt minučių jau stovėjo jos namo kieme. pasiėmęs ant sėdynes padėtas gėles, išlipo iš automobilio bei šį užrakinęs įsimetė raktelius į džinsų kišenes. nuėjęs iki paradinių durų, kelis kartus lengvai paskambino į šias, laukdamas kol emmalyn šias atidarys.

Temos pavadinimas: Re: in/out Antr. 04 22, 2014 6:49 pm

niujorke oras nebuvo pats geriausias- rodėsi, kad lauke kažin kodėl drėgnoka ir žvarbu, o tai paskatino merginą uždaryti atvirus langus bei paskubėti, kad robiui, esančiam už durų netektų jos laukti pernelyg ilgai. gėlių puokštės žinoma nesitikėjo, mat senokai buvo atpratusi nuo tokios romantikos ir apskritai, jeigu gaudavo gėlių tai tik nuo roberto ar kokio įkyraus gerbėjo, kurių buvo reta, mat vien emmos veidas bylojo apie senokai prigesusius jausmus vyriškai lyčiai, ypatingai pigiems jų triukams siekiant papirkti merginas. priėjusi prie durų pasuko raktą ir jas atrakino, o tuomet plačiai jas atlapojo leisdama vaikinui kuo greičiau smukti vidun, aišku, puokštę pastebėjo iš karto, bet nepuolė prie jo, tik švelniai pabučiavo į lūpas apkabindama per liemenį ir prisitraukdama arčiau. - laaabaas, eikš vidun, šiandien labai šalta, - mėgo rožes, ypatingai ryškios bordo ar raudonos spalvos, o kvapas, nors daugelis jo nė neužuosdavo versdavo lūpų kampučius pakilti į viršų. - aaaw, - mielai, švelniai ir mergaitiškai pasukiojo galvą į šonus stebėdama puokštę, o vėliau tiesiog žengė per slengstį ir laukė kol vaikinas padarys tą patį.

Svečias

greitai apniukęs dangus ir ne ką už jį geresnis oras tikrai nebuvo pats maloniausias bereikšmiškam stoviniavimui lauke. tad jau po minutėlės išgirdęs prie durų besiartinančius žingsniu, robbie kiek žengė į šoną, kad emmai netektų išdygti prieš pat jo nosį. šioms galiausiai prasivėrus, vaikino žvilgsnis nukrypo į šeiminkę bei apdovanojo ją turbūt pačia mieliausia ir nuoširdžiausia šypsen. tamsiaplaukė buvo viena iš tų žmonių, kurių atsiradimas wadge gyvenime dar ir dabar kėlė šypsena, šiltus prisiminimus ir kas kart susitikus vertė tuo džiaugtis iš naujo. merginai įsmukus į rbio glėbį, pats tyliai nusijuokė, tačiau ranka netruko prisiglausti prie jos pečių, o lūpos apdovanotos, kad ir trumpu bučkiu, jau glaudėsi prie emmalyn smilkinio. - oh, na, pasakyčiau, kad mano kūno temperatūra pakankamai aukšta atlaikyt tą vėjelį ir šaltį, bet kas antro lūpos čia apie tokį prisitaikymą vapa,- nežymiai pavartęs akis atsikvėpė. padavęs gėles merginai, pirštukais sutvarkė jos plaukų sruogą, dabar jau laisvomis rankomis apsikabindamas ją kur kas tvirčiau. gavęs praėjimą vidun, paleidžia rudaakę iš savo glėbio ir nieko nelaukęs įsmunka pro duris, paskui save jas lėtai užverdamas. nusiavęs batus, padėjo juos į šoną, pats jau kiek atsitiesdamas bei dovanodamas šiltą šypseną merginai.

Temos pavadinimas: Re: in/out Antr. 04 22, 2014 8:39 pm

Galiausiai Robiui įžengus į vidų Emmalyn paskui jį užvėrė bei užrakino duris- nors gyveno pakankamai saugiame rajone, visgi tai buvo šioks toks atsargos įprotis dar nuo vaikystės, kai prisiklausiusi keisčiausių siaubo filmo vertų istorijų net mamai išėjus į parduotuvę užrakindavo duris, kad neduok dieve neįsilaužtų koks plėšikas ir ko nepavogtų ar žiauraus nepadarytų. – Žinai, kad negalėčiau sau atleisti, jeigu susirgtum manęs prie durų laukdamas. Dvasinė krizė garantuota, - ironiškai šyptelėjusi dar kartelį apkabino vaikiną bei nusišypsojo kuo nuoširdžiausiai taip visomis priemonėmis parodydama, kad bent jau šiuo metu jos gyvenime nėra nieko verčiančio ją šitaip šypsotis. Nors judviejų santykiai slapti ir užsimezgę netikėtai, visgi mergina laikė jį vienu gražiausių dalykų, kada nors nutikusių jos gyvenime, o be to, nors nebuvo linkusi tikėti meile, visgi skaudžiai pakeitė tokią savo nuomonę rytais pabusdama šalia Robio ir matydama jo akinančią šypseną, kuri pro tingiai praplėštus vokus visgi labai gražiai rodydavosi jo giliose it vandenynas akutėse. Užsukusi spynelę pati įsispyrė į gauruotas šlepetes, kurias buvo čia palikusi dar vakar vakare, o tuomet paėmė vaikino ranką ir nusivedė į svetainę netuščiažodžiaudama ar saldžių žodelių švelniai į ausį nešnibždėdama.